„Ažuoliuko“ choro berniukų grupė

„Ąžuoliukas“ – vienas geriausiai žinomų vardų Lietuvos muzikos pasaulyje. Tai unikalus kelių chorų – nuo mažylių iki vyrų – ir muzikos mokyklos derinys. Derlinga terpė, kurioje subrendo ne viena dešimtis garsių šalies muzikų.

Tačiau „Ąžuoliuke“ berniukai gauna kur kas daugiau nei vien muzikinio išsilavinimo pagrindus. Gal todėl daugelis šio kolektyvo narių „Ąžuoliuką“ nedvejodami vadina gyvenimo mokykla ir antraisiais namais. Tai erdve, kurioje vaikas visapusiškai subręsta savarankiškam gyvenimui.

Vis dėlto „Ąžuoliuko“ gyvavimo pagrindas – dainavimas ir muzika. B ūti „ąžuoliuku“ – tai kur kas daugiau negu repeticijos ir koncertai, muzikos pamokos ir egzaminai. „Ąžuoliukas“ jau seniai peržengė tradicinius muzikinio lavinimo rėmus, tapdamas savotiška asmenybės kalve, paliekančia žymę kiekvienam, kuriam teko bent kiek ilgėliau pabūti šiame kolektyve.

Per daugelį metų susikaupusių muzikinės veiklos faktų nepaprastai daug. Kolektyvas žinomas toli už Lietuvos ribų. Tūkstančiai pasirodymų, šimtai koncertų salių, dešimtys pasaulio valstybių. Tūkstančiai įvairių kūrinių, atliktų su keliolika orkestrų, diriguojant žymiems Lietuvos ir užsienio dirigentams. „Ąžuoliukas“ dalyvavo kone visų įmanomų žanrų muzikiniuose renginiuose, o kompozitoriai kai kuriuos savo kūrinius rašo būtent šiam chorui.

„Ažuoliuko“ choro berniukų grupė

Grupės pavadinimas ir kūryba „linksmai beprotiškos“ muzikos mėgėjų ausis kutena jau nuo… 2006 metų. Du bičiuliai nusprendė kurti grupę ir, ilgai nesvarstę, pasirinko gamtoje natūraliomis sąlygomis nesutinkamą žodžių kombinaciją, sukeliančią ilgalaikę migreną gilios prasmės ieškotojams – „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“.

„Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ – stereotipus laužantys muzikos padūkėliai. Reaguodami į šių dienų gyvenimo ritmą ir atakuodami stipria energetika bei aktyvumu, muzikantai sudaro tai romantikų, tai chuliganų įspūdį. Polka, postpunk’as ir mariarchi, širdį draskančios baladės ir psichodelinės reprizos padeda apdainuoti šių dienų aktualijas – nusikalstamumą, buitines realijas, absurdišką madų vaikymąsi ir, žinoma, meilę.

„Ažuoliuko“ choro berniukų grupė

„Ąžuoliukas“ – vienas geriausiai žinomų vardų Lietuvos muzikos pasaulyje. Tai unikalus kelių chorų – nuo mažylių iki vyrų – ir muzikos mokyklos derinys. Derlinga terpė, kurioje subrendo ne viena dešimtis garsių šalies muzikų.

Tačiau „Ąžuoliuke“ berniukai gauna kur kas daugiau nei vien muzikinio išsilavinimo pagrindus. Gal todėl daugelis šio kolektyvo narių „Ąžuoliuką“ nedvejodami vadina gyvenimo mokykla ir antraisiais namais. Tai erdve, kurioje vaikas visapusiškai subręsta savarankiškam gyvenimui.

Vis dėlto „Ąžuoliuko“ gyvavimo pagrindas – dainavimas ir muzika. B ūti „ąžuoliuku“ – tai kur kas daugiau negu repeticijos ir koncertai, muzikos pamokos ir egzaminai. „Ąžuoliukas“ jau seniai peržengė tradicinius muzikinio lavinimo rėmus, tapdamas savotiška asmenybės kalve, paliekančia žymę kiekvienam, kuriam teko bent kiek ilgėliau pabūti šiame kolektyve.

Per daugelį metų susikaupusių muzikinės veiklos faktų nepaprastai daug. Kolektyvas žinomas toli už Lietuvos ribų. Tūkstančiai pasirodymų, šimtai koncertų salių, dešimtys pasaulio valstybių. Tūkstančiai įvairių kūrinių, atliktų su keliolika orkestrų, diriguojant žymiems Lietuvos ir užsienio dirigentams. „Ąžuoliukas“ dalyvavo kone visų įmanomų žanrų muzikiniuose renginiuose, o kompozitoriai kai kuriuos savo kūrinius rašo būtent šiam chorui.